- vienragis
- 1 vienrãgis sm. (2) KBII72, K, NdŽ, KŽ, víenragis (1) KŽ; Q144, H, H169, R114, MŽ149, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, L, ŠT47, vienragys R114, MŽ149 žr. 1 vienaragis: 1. Cp Išgelbėkiam iš nasrų (nubraukta kaklo) liūto ir išvaduokiam nuog vienragių BBPs22,22. Tas vaikas turėjo meškutį, vilkutį ir vienrãgį LB187. Netrukus pasirodė vienragis ir šoko bėgti į siuvėją, norėdamas jį nudurti J.Balč. Vienragis spardėsi visom keturiom ir švaistėsi ragu lyg su kardu rš. 2. NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.